prikultas

prikul̃tas sm. (2) Brs, Sd, Skd, Krp suolas skalbiniams velėti; žr. priskulbtas: Lenta, kur skalbia, bus prikul̃tas J. Moterys ant prikul̃to skalbia Yl. Tėvai, nunešk prikultą pri upės, reiks eiti skalbtis! Ub. Vaikai, ištraukiat prikul̃tą iš vandens, kad mergos kojų nešlaptų! Žr.